Karibų salos 2022

Karibų salos
Karibų jūra yra antra pagal dydį jūra pasaulyje, o jos salos apima tūkstančius kvadratinių kilometrų ir jas sudaro daugiau nei 7000 salelių bei rifų. Karibai asocijuojasi mums su kokosų palmėmis, smėlėtais paplūdimiais ir žalsvai melsvos spalvos vandenynu. Nuostabus dalykas yra tai, kad šie vaizdai yra ne rašytojų vaizduotės darbas! Tai salos, kurias vertėtų aplankyti bent kartą gyvenime. Tai nereiškia, kad visos Karibų salos yra vienodos. Karibų salos ypatingos tuo, kad kiekviena jų vis kitokia: vienos yra plokščios, kitos – kalnuotos, trečios apžėlusios džiunglėmis, ketvirtose – įdomūs miestai.

Atskridom į Barbados. Barbadosas yra labiausiai į rytus nutolusi Karibų jūros sala. Jos ilgis – 34 km. Aukščiausias taškas – Hilabio kalnas siekia 354 m aukštį. Barbadosas susidaręs iš koralinių klinčių, salos paviršius palyginti lėkštas, išskyrus kelias kalvas šiaurėje. Vakarinėje pakrantėje daug balto smėlio paplūdimių, o rytinė pakrantė uolinga. 80 % dirbamos žemės auginamos cukranendrės. Saloje rasta naftos, kuri patenkina trečdalį valstybės energetikos poreikių.

Nauji namai dviem savaitėm!

Kajutė

2 diena. (vasario 25 d. 2022 m.) Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Karibų jūros salyne, tarp Sent Lusijos šiaurėje (skiria Sent Vinsento sąsiauris), Grenados pietuose ir Barbadoso rytuose. Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, Sent Vinsentas, ir šiaurinė 600 salų ir salelių, vadinamų Grenadinais, dalis. Didžiausios šaliai priklausančios Grenadinų salos yra Bekija, Junionas, Kanuanas, Miustikas, Mero. Sent Vinsento sala užima 89 % valstybės ploto, joje gyvena 95 % piliečių. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis, XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos. Ilgiausia upė – Koloneris. Dauguma Grenadinų salų ne tokios kalnuotos, jas supa koralų rifai.

Bekija (angl. Bequia) – sala Priešvėjinių Antilų salų grupėje, antra pagal dydį Grenadinų salyne (po Kariokos). Priklauso Sent Vinsento ir Grenadinų valstybei, įeina į Grenadinų parapiją. Plotas – 18,3 km². Yra ~15 km į pietus nuo Sent Vinsento, Grenadinų salyno šiaurėje. Paviršius kalvotas, apaugęs miškais. Bekijoje gyvena ~4300 gyventojų.

Sala Bekija

Vietiniu keltu iš Bekija salos grįžtame į Sent Vincento salą

Vulkaninė Sent Lusijos sala yra labiau kalnuota nei daugelis kitų Karibų jūros salų. Aukščiausia jos vieta Mount Gimie iškyla 950 m virš jūros lygio. Saloje yra vienas iš keleto ugnikalnių pasaulyje, į kurio kraterį galima įvažiuoti automobiliu. Kitos dvi viršukalnės saloje vadinamos Pitono kalnais. Slėnis tarp jų yra viena gražiausių vietų visame Karibų salyne. 2 909 hektarų teritorija, apimanti Pitonų kalnus, nuo 2004 m. yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Sent Lusijos sostinė yra Kastris, jame gyvena trečdalis salos populiacijos. Iš kitų Karibų valstybių sostinių jis išsiskiria paprasta, tačiau spalvinga architektūra. Keliautojams Kastris pristatomas kaip juvelyrų sostinė. Sent Lusijos kalnai miškingi, juose teka daug sraunių upių. Vulkaninės pėdsakai pastebimi daugelyje salos vietų. Sufrierre, miestelyje, virš kurio kyla ugnikalnių viršūnės, liko ugnikalnio krateris ir kunkuliuojantys purvo klanai. Į pietus nuo salos vidurio plyti sritis su 18 ugnikalnių ir daugybės kraterių grandine. Saloje daug paplūdimių, kai kurie pietvakariniai apnešti juodu vulkaniniu smėliu.

Sent Lusijos sala

Mano mėgstamoji sala Dominika. Tai – kalnuota, vulkaninės kilmės sala. Aukščiausia vieta – Djabloteno kalnas (1447 m). Dominika yra jauniausia iš Mažųjų Antilų salų, todėl joje aktyvūs vulkaniniai reiškiniai. Gausu karštųjų versmių, fumarolių. Šie vulkanizmo sukelti reiškiniai gerai matomi Morn Trua Pitono nacionaliniame parke (UNESCO pasaulio paveldo objektas). Taip pat saloje telkšo antra pagal dydį pasaulyje karštoji versmė – Boilingo ežeras. Centrinis salos kalnagūbris išraižytas daugiau kaip 300 upių ir upelių ir apaugęs drėgnaisiais miškais, kurių dauguma saugomi – įsteigti nacionaliniai parkai ir draustiniai. Dominikoje gausu įvairių augalų ir gyvūnų, o paukščių – daugiau kaip 130 rūšių. Dominika dažnai įvardinama Karibų gamtos rojumi, nes turi išsaugojusi didelius neliestos gamtos plotus.

Dominika.

Dominikoje, priešingai nei daugelyje kitų Karibų salų, yra išlikę indėnų. Jie sudaro 2,9 % šalies gyventojų ir gyvena kelete kaimų salos rytuose.

Sint Martenas

Pietvakarinė (Sint.Martenas) salos dalis gana siaura. Ten, tiesiai ant kranto, yra Princesės Julianos tarptautinis oro uostas. Ypatinga tai, kad besileidžiantys lėktuvai (įskaitant plataus korpuso lėktuvus, tokius kaip Airbus A340 ar Boeing 747) skrenda labai mažame aukštyje virš poilsiautojų galvų dėl kilimo ir tūpimo tako iki Maho paplūdimio artumo. Turistams atvirame paplūdimyje įrengti įspėjamieji ženklai. Turistai gali stovėti tiesiai po lėktuvais ir juos fotografuoti. Žiūrovų žinioms paplūdimyje, šalia kilimo ir tūpimo tako, kasdien atnaujinama lentelė su nusileidimo laiku. 2017 metų liepą atsitrenkęs į betoninį luitą žuvo turistas; ją nuo tvoros nuplėšė kylančio lėktuvo variklio trauka.

Sent Kitsas ir Nevis Tai mažiausia valstybė Amerikoje tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų – didesnės Sent Kitso ir mažesnės Nevio. Salos yra vulkaninės kilmės, abiejų centre stūkso po ugnikalnį. Aukščiausias taškas šalyje – Liamuigos kalnas (1156 m). Salas skiria 3 km pločio sąsiauris. Vyraujanti salų ekosistema – drėgnieji atogrąžų miškai, tačiau pakrantėse yra ir šlapynių, mangrovių. Aptinkama didelė augalijos ir gyvūnijos įvairovė.

Sent Kitsas

Dominikos Respublika įsikūrusi rytinėje antros pagal dydį Didžiųjų Antilų salos Espanjolos dalyje. Ji dalijasi salą su Haičiu maždaug 2:1 santykiu. Visos šalies plotas yra 48 442 km², tai antra pagal dydį šalis Antilų salose, po Kubos. Šalies sostinė ir didžiausia metropolinė zona, Santo Domingas, įsikūręs pietinėje pakrantėje. Dominikos Respublikai priklauso daug smulkių salelių ir rifų, išsibarsčiusių aplink Espanjolą. Dvi didžiausios salos netoli kranto yra Saona ir Beata

Dominikos Respublika. Sala Saona

Dominikos Respublika

Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficialios kalbos – olandų ir papiamento. Aruba yra 193 km² ploto Karibų sala. Salą supa koraliniai rifai, o jos paviršius yra iš klinties susidariusios žemos kalvos

Aruba

Kiurasao (ol. Curaçao, pap. Kòrsou) – sala Karibų jūros pietuose, Mažųjų Antilų salyne, Pavėjinių Antilų salų grupėje. Iki 2010 m. spalio 10 d. priklausė Nyderlandų kolonijai – Nyderlandų Antilams, vėliau – tapo autonomine valstybe Nyderlandų Karalystės sudėtyje. Plotas 444 km². Sala išsidriekusi šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, apsupta koralų rifų. Aukščiausia paviršiaus vieta – Kristofelio k. (375 m). Kiurasao salą dengia kserofitinių krūmynų, kaktusų, visžalių augalų sąžalynai. Kiurasao gyvena 140,8 tūkst. gyventojų (2008 m.), gyventojų tankumas – 391 žm./km². Administracinis centras ir didžiausias miestas – Vilemstadas

Kiurasao. Vilemstadas

Kiurasao

Kiurasao. Laukiniai asilai

Kiurasao.

Boneras (ol. Bonaire, pap. Boneiru) – sala Karibų salyno pietuose, Pietų Antilų grupėje. Nuo 2010 m. spalio 10 d. – specialioji Nyderlandų provincija. Sala užima 288 km² plotą (administracinė teritorija – 294 km²). Ilgis 40 km, plotis 8 km. Paviršius iškyla iki 241 m (Brandaris Hilo k.). Salą supa koralų rifai. Bonere gyvena 14 tūkst. gyventojų (2006 m.). Pagrindinis miestas – Kralendeikas.

Boneras

Grenada – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje. Grenada pietryčiuose ribojasi su Trinidadu ir Tobagu, pietvakariuose su Venesuela ir šiaurės rytuose su Sent Vinsentu ir Grenadinais. Grenada taip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, nes būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje. Grenada užima 344 km² plotą, joje gyvena apie 110 000 gyventojų. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Sent Džordžas.

Grenada

Barbadosas